Nauji įrašai

Archyvas

Pelkių ekosistemos dabarties biosferoje

Pelkių ekosistemos dabarties biosferojeSinkevičius S., Pelkių ekosistemos dabarties biosferoje, Vilnius, 2001, 281 p.
Mokomojoje knygoje trumpai supažindinama su Lietuvos pelkių tyrimų istorija ir dabarties pelkių kaip ekosistemų būklės apžvalga. Tolesniuose knygos skyriuose nagrinėjama šių mišrių ekosistemų atsiradimo ir tolesnės raidos ypatumai. Smulkiau aprašomi biocenotinių komponentų (fito/algo/ichtio/malako/entomocenozių) funkcionavimo ypatumai, pateikiamos išsamios pelkių amfibijų, roplių, paukščių, žinduolių rūšių įvairovės apžvalgos. Atskirai aptariami įvairūs veiksniai – neigiamai paveikę pelkių ekosistemas, ypač daug dėmesio skiriant antropogeninio poveikio pasekmėms. Atskiras skyrelis skirtas globalios kaitos poveikiui pelkių ekosistemoms pasaulyje. Nagrinėjama pelkių kaip ekosistemų daugiapakopė ir įvairiapusė reikšmė kitų biologinių sistemų atžvilgiu bei tiesioginė jų vertė žmogui. Atskirame skyriuje supažindinama su galimais šių ekosistemų rekonstrukcijų variantais. Knygos gale pateikiamas išsamus literatūros sąrašas. Knyga gausiai įliustruota autoriaus piešiniais.

Turinys
PRA­TAR­MĖ
1. VIE­TO­JE ĮŽAN­GOS
2. TRUM­PA LIE­TU­VOS PEL­KIŲ TY­RI­MŲ IS­TO­RI­JA
3. DA­BAR­TIES PEL­KIŲ EKO­SIS­TE­MŲ BŪK­LĖS AP­ŽVAL­GA
4. PEL­KIŲ, KAIP MIŠ­RIŲ EKO­SIS­TE­MŲ, AT­SI­RA­DI­MAS IR TO­LES­NĖ RAI­DA
5. PEL­KIŲ EKO­SIS­TE­MŲ IR JŲ BIO­CE­NO­TI­NIŲ KOM­PO­NEN­TŲ FUNK­CIO­NA­VI­MO YPA­TU­MAI
5.1. Pelkių fitocenozių ir jų komponentų funkcionavimo ypatumai
5.2. Pelkių ir algocenozių funkcionavimo ypatumai
5.3. Pelkių vandens telkinių ichtiocenozių funkcionavimo ypatumai
5.4. Pelkių malakocenozių ypatumai
5.5. Pelkių entomocenozių įvairovė ir specifiškumas
5.6. Pelkių amfibijų ir reptilijų fauna
5.7. Pelkių ekosistemų ornitofaunos apžvalga
5.8. Pelkių ekosistemos žinduolių faunos apžvalga
6. ANT­RO­PO­GE­NI­NIAI IR KI­TI VEIKS­NIAI, LE­MIAN­TYS PEL­KIŲ EKO­SIS­TE­MŲ PO­KY­ČIUS
6.1. Sausinamoji melioracija
6.2. Antriniai neigiami pokyčiai, vykstantys numelioruotose pelkėse
6.2.1. Poveikis briofitams
6.2.2. Poveikis pelkinių dirvožemių mikroartropodų faunai
6.2.3. Poveikis pelkių entomofaunai
6.2.4. Įtaka pelkių moliuskų faunai ir jos pasiskirstymui
6.2.5. Įtaka ichtiocenozių funkcionavimui
6.2.6. Poveikis varliagyviams ir ropliams
6.2.7. Poveikis ornitofaunos struktūrai, jos gausai ir pasiskirstymui
6.2.8. Poveikis žinduolių faunai
6.3. Pelkių eutrofikacija ir kiti destabilizuojantys sistemą veiksniai
6.4. Rekreacinės pelkių ekosistemų apkrovos
7. GLO­BA­LŪS BIOS­FE­ROS PO­KY­ČIAI IR JŲ PO­VEI­KIS PEL­KIŲ EKO­SIS­TE­MOMS
7.1. Klimato globalaus šiltėjimo (šiltnamio reiškinys) galimas poveikis pelkių ekosistemoms
7.2. Globalaus atšilimo poveikis prerijų šlapynių ekosistemoms ir galimi padariniai viso kontinento tam tikrų vandens paukščių rūšių populiacijų buveinėms
7.3. Šlapžemių augalinės dangos cikliškumas ir klimato pokyčių poveikis joms
7.4. Laikinų šlapynėse seklių vandenų biotopų – sezoninių vandens paukščių buveinių priklausomumas nuo globalios klimato kaitos
7.5. Numatomi populiaciniai pokyčiai, lemiami besikeičiančio klimato
8. DAU­GIA­PA­KO­PĖ PEL­KIŲ REIKŠ­MĖ
8.1. Durpės, kaip organinės kilmės naudingosios iškasenos, pelkių ekosistemose
8.2. Pelkių ekosistemų ekologinė vertė ir praktinė nauda šiandien
8.3. Kai kurie pelkių ekosistemų Lietuvoje teisiniai ir valstybinės apsaugos strategijos aspektai
9. GA­LI­MA DUR­PY­NŲ RE­KUL­TI­VA­CI­JA BEI BIO­LO­GI­NĖS ĮVAI­RO­VĖS AT­KŪ­RI­MO TE­ORI­NĖS PRIE­LAI­DOS IR PRAK­TI­NIAI PRO­JEK­TAI
9.1. Diasporų fondo panaudojimo augalų populiacijų rekonstrukcijai rekultivuojamose aukštapelkėse galimybės
9. 2. Europos pelkių natūralios gamtinės aplinkos ir kai kurių komponentų apsaugos projektai
10. VIE­TO­JE PA­BAI­GOS
LI­TE­RA­TŪ­RA

Palikti atsiliepimą