Nauji įrašai

Archyvas

Istorija

EAC

Aplinkos bÅ«kle ir jos apsauga globaliu mastu pasaulis susirÅ«pino pavėluotai - tik XX a pabaigoje. Pirmoji tarptautinė konferencija aplinkos iÅ¡saugojimo klausimais JT organizacijos iniciatyva įvyko tik 1972 m., Stokholme. Lietuva tuo metu buvo dar Sovietų Sąjungos dalimi, kurioje aplinkos bÅ«klė buvo, galima sakyti, apverktinoje bÅ«klėje. SSRS tuo metu buvo iÅ¡leistas aplinkraÅ¡tis, kuriuo buvo uždrausta vieÅ¡oje spaudoje skelbti objektyvią informaciją apie aplinkos bÅ«klę, jeigu pateikiami duomenys liudydavo apie negatyvius aplinkos bÅ«klės reiÅ¡kinius. To aplinkraščio kodinio pavadinimo bÅ«ta gana simboliÅ¡ko ir dviprasmiÅ¡ko - SOS („sostojanie okružajuščei sredy“…). Sovietinė cenzÅ«ra griežtai jo laikydavosi ir daugelis Lietuvos mokslininkų, dirbusių tuo metu aplinkosaugos srityje, dėl to yra turėję nemažai nemalonumų. Tai gerokai pristabdė mokslinių tyrimų ekologijos, aplinkosaugos ir aplinkotvarkos srityse raidą Lietuvoje.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, VU Gamtos mokslų fakultetas pradėjo aktyviau bendradarbiauti su Švedijos Lundo universitetu, kuriame po 1972 m. buvo pradėti plataus masto tarpdisciplininiai aplinkos būklės tyrimai. Vykdant bendrus projektus su Lundo, Kylio ir kitais universitetais buvo subrandinta mintis apie būtinybę įkurti Vilniaus universitete Aplinkos studijų centrą (ASC), kuris, po dešimties metų - plečiantis jo mokslo ir studijų interesų sferai, 2005 m. rugsėjo 1 d. tapo VU, GMF Ekologijos ir aplinkotyros centru.

Ekologijos ir aplinkotyros centro mokslo ir studijų ryšiai:

  • Australija (Tasmanija),
  • Å . Amerika (JAV, Kanados universitetai),
  • Vakarų Europa (įvairÅ«s universitetai Anglijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Danijoje),
  • Centrinė Europa (Lenkijos (VarÅ¡uvos), Čekijos (Prahos) universitetai),
  • Skandinavija (universitetai/koledžai Bergene, Kuopio, Helsinkyje, Lunde, Joensu, Stokholme, Upsaloje),
  • Rusija (Maskvos ir Sankt Peterburgo aukÅ¡tosios mokyklos bei mokslo tiriamieji institutai),
  • Latvijos ir Estijos universitetai ir aukÅ¡tosios mokyklos.

Pirmoji studentų laida
1 pav. Unikali pirmoji 1997 metais baigusių ASC aplinkotyros ir aplinkotvarkos magistrų laida: iš kairės stovi: G. Voverienė (dabar jau mokslų daktarė), L. Okunevičiūtė (dabar jau mokslų daktarė), J. Aikaitė (dabar jau mokslų daktarė), L. Seiliūtė (dabar jau mokslų daktarė), D. Kiponas (dabar jau mokslų daktaras), nuotraukoje nėra iš tos laidos A. Jakštaitės (irgi mokslų daktarės); iš kairės sėdi: prof., geomorfologas A. Česnulevičius (tuometinis GMF Bendrosios geografijos k-ros vedėjas), doc., hidrogeologas P. Klizas (tuometinis GMF prodekanas), prof., botanikas J. Naujalis (tuometinis GMF dekanas), prof., filosofas R. Pavilionis (tuometinis VU rektorius), doc., ekologas S. Sinkevičius (tuometinis ASC direktorius), prof., hidrologas K. Kilkus (tuometinis GMF Hidrologijos ir meteorologijos k-ros vedėjas).