Nauji įrašai

Archyvas

Istorija

EAC

Aplinkos bÅ«kle ir jos apsauga globaliu mastu pasaulis susirÅ«pino pavÄ—luotai - tik XX a pabaigoje. Pirmoji tarptautinÄ— konferencija aplinkos iÅ¡saugojimo klausimais JT organizacijos iniciatyva įvyko tik 1972 m., Stokholme. Lietuva tuo metu buvo dar Sovietų SÄ…jungos dalimi, kurioje aplinkos bÅ«klÄ— buvo, galima sakyti, apverktinoje bÅ«klÄ—je. SSRS tuo metu buvo iÅ¡leistas aplinkraÅ¡tis, kuriuo buvo uždrausta vieÅ¡oje spaudoje skelbti objektyviÄ… informacijÄ… apie aplinkos bÅ«klÄ™, jeigu pateikiami duomenys liudydavo apie negatyvius aplinkos bÅ«klÄ—s reiÅ¡kinius. To aplinkraÅ¡Äio kodinio pavadinimo bÅ«ta gana simboliÅ¡ko ir dviprasmiÅ¡ko - SOS („sostojanie okružajuÅ¡Äei sredy“…). SovietinÄ— cenzÅ«ra griežtai jo laikydavosi ir daugelis Lietuvos mokslininkų, dirbusių tuo metu aplinkosaugos srityje, dÄ—l to yra turÄ—jÄ™ nemažai nemalonumų. Tai gerokai pristabdÄ— mokslinių tyrimų ekologijos, aplinkosaugos ir aplinkotvarkos srityse raidÄ… Lietuvoje.

AtkÅ«rus Lietuvos nepriklausomybÄ™, VU Gamtos mokslų fakultetas pradÄ—jo aktyviau bendradarbiauti su Å vedijos Lundo universitetu, kuriame po 1972 m. buvo pradÄ—ti plataus masto tarpdisciplininiai aplinkos bÅ«klÄ—s tyrimai. Vykdant bendrus projektus su Lundo, Kylio ir kitais universitetais buvo subrandinta mintis apie bÅ«tinybÄ™ įkurti Vilniaus universitete Aplinkos studijų centrÄ… (ASC), kuris, po deÅ¡imties metų - pleÄiantis jo mokslo ir studijų interesų sferai, 2005 m. rugsÄ—jo 1 d. tapo VU, GMF Ekologijos ir aplinkotyros centru.

Ekologijos ir aplinkotyros centro mokslo ir studijų ryšiai:

  • Australija (Tasmanija),
  • Å . Amerika (JAV, Kanados universitetai),
  • Vakarų Europa (įvairÅ«s universitetai Anglijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Danijoje),
  • CentrinÄ— Europa (Lenkijos (VarÅ¡uvos), ÄŒekijos (Prahos) universitetai),
  • Skandinavija (universitetai/koledžai Bergene, Kuopio, Helsinkyje, Lunde, Joensu, Stokholme, Upsaloje),
  • Rusija (Maskvos ir Sankt Peterburgo aukÅ¡tosios mokyklos bei mokslo tiriamieji institutai),
  • Latvijos ir Estijos universitetai ir aukÅ¡tosios mokyklos.

Pirmoji studentų laida
1 pav. Unikali pirmoji 1997 metais baigusių ASC aplinkotyros ir aplinkotvarkos magistrų laida: iÅ¡ kairÄ—s stovi: G. VoverienÄ— (dabar jau mokslų daktarÄ—), L. OkuneviÄiÅ«tÄ— (dabar jau mokslų daktarÄ—), J. AikaitÄ— (dabar jau mokslų daktarÄ—), L. SeiliÅ«tÄ— (dabar jau mokslų daktarÄ—), D. Kiponas (dabar jau mokslų daktaras), nuotraukoje nÄ—ra iÅ¡ tos laidos A. JakÅ¡taitÄ—s (irgi mokslų daktarÄ—s); iÅ¡ kairÄ—s sÄ—di: prof., geomorfologas A. ÄŒesnuleviÄius (tuometinis GMF Bendrosios geografijos k-ros vedÄ—jas), doc., hidrogeologas P. Klizas (tuometinis GMF prodekanas), prof., botanikas J. Naujalis (tuometinis GMF dekanas), prof., filosofas R. Pavilionis (tuometinis VU rektorius), doc., ekologas S. SinkeviÄius (tuometinis ASC direktorius), prof., hidrologas K. Kilkus (tuometinis GMF Hidrologijos ir meteorologijos k-ros vedÄ—jas).